Tautiškumas ir pilietiškumas. Kaip jį ugdyti ir auginti?
Šiandieną, visuomenėje primirštos tautiškumo ir pilietiškumo temos atgimsta iš naujo. Kyla klausimas, ar pavyksta kurti pilietinę visuomenę Lietuvoje, ar tautiškumas mums svarbus? Yra daugybė organizacijų, bei iniciatyvų, tiek valstybiniu tiek savivaldų lygmeniu užsiimančiu pilietiškumo projektais. Atliekami tyrimai, analizės, netgi matuojamas pilietinės galios indeksas, yra įkurtas Pilietinės visuomenės institutas.
Tačiau ar nepamiršome, kad tautiškumas ir pilietiškumas prasideda nuo mūsų, mūsų šeimos ir mažųjų piliečių auginimo ir ugdymo. Nuo smulkmenų ir mažų dalykų, su kuriais susiduriame namuose, darželiuose, mokyklose. Paprastose formose ir kasdieniniuose dalykuose.
Vaikams reikia dviejų dalykų – sparnų ir šaknų. O šaknų stiprinimas prasideda ne tik nuo šeimos ryšių, bet ir nuo tautinio identiteto puoselėjimo ir pilietiškumo ugdymo. Pirmiausia pasitikrinkime, ar patys nemaišome sąvokų ir supratimo, kas yra „tautiškumas“ ir kas yra „pilietiškumas“.
Tautiškumas –
tai pojūtis arba sąmoningas požiūris, kad priklausai tam tikrai tautai ar etninei
grupei, turi bendrą istoriją, kultūrą, kalbą ir kitas savybes su grupės nariais.
Pilietiškumas
– tai pojūtis arba sąmoningas požiūris,
kad esi valstybės pilietis, turi tam tikras teises ir pareigas, kad esi dalis
valstybės bendruomenės. Identifikuojiesi su valstybe, jos istorija, kultūra ir
institucijomis. Ir nors tautiškumas bei pilietiškumas abu yra pojūčiai ar sąmoningi
požiūriai, tačiau jie turi skirtingus ryšius su valstybe.
Tautiškumo ir pilietiškumo ugdymas šeimoje
Jei patys didžiuojamės savo tautiniu identitetu ir tai rodome šeimoje - tai jau pirmas didelis žingsnis. Šeimoje formuojasi vaikų vertybės, požiūris ir tapatybės suvokimas. Nuo čia prasideda sąmoningo piliečio, turinčio tautinį identitetą kelionė.
Psichologai
nuolat kartoja, kad tautinis identitetas, priklausymo jausmas ir buvimas grupės dalimi, be galo svarbus žmogaus emociniam
vystymuisi. Todėl visi „maži“ dalykai, kuriuos darome suformuoja pamatus
tolimesnei vaiko raidai, vidiniam saugumo jausmui, kad „už jo“ stovi ne tik
šeima, bet daug platesnė bendruomenė, tauta, valstybė.
Tai kaipgi
prasideda mažųjų piliečių supažindinimas su tautiškumu ir pilietiškumu šeimoje?
Nuo pat ankstyvos vaikystės dainuojamos dainos, lopšinės, tautosaka, Valstybei
ir visuomenei svarbių švenčių šventimas, kulinarinis paveldas, simbolikos naudojimas, puošimasis apranga ar aksesuarais pažyminčiais tautinį ar pilietinį
identitetą.
Dažnas spintoje
ras marškinėlių, džemperių, kepurėlių su kitų šalių ar valstybių ženklais,
miestais, vėliavomis, bet ar toje spintoje rasime aprangos ar aksesuarų su
lietuviška simbolika? Turime gausybę tautinio identiteto detalių, heraldikos,
puošnius tautinius raštus, turtingą simboliką. Gal laikas puoštis apranga
paženklinta lietuviška vėliava, Vyčiu, Gediminaičių stulpais, tautiniais raštais?
Džiugu, kad
vis daugiau mamų pradeda nuo kūdikystės mažuosius puošti rūbeliais simbolizuojančiais didžiavimąsi
nacionaliniu identitetu. Šeimoje formuojamos vertybės, kuriamas didžiavimosi
savo šaknimis jausmas.
Vis daugiau
atsiranda aprangos ir aksesuarų su
tautiniais motyvais, heraldika ar valstybės simbolika. Nemažą indėlį įdėjo dizaineriai
parodydami, jog ir tautiški bei nacionaliniai motyvai gali būti stilingi ir
madingi. Ne tik tautiškas kostiumas gali atspindėti identitetą. Tautiška ar nacionalinė
simbolika puikiai gali papuošti ir kasdieninę aprangą.
Šiandieną
apranga gali būti papuošta ne tik norima tautine simbolika, bet ir personalizuota pagal
kiekvieno poreikius. Galima susikurti norimus derinius ar vardinius gaminius.
Tautiškumo ir pilietiškumo formavimas vaikams per kūrybines veiklas
Per žaidimus
ir kūrybines veiklas, smagiu būdu formuojamas tapatinimasis su tauta ir
valstybe. Vienas iš smagesnių atradimų – marškinėlių su simbolika spalvinimas.
Kai vaikučiai gali ne tik matyti vizualiai tautinius ar valstybinius simbolius,
bet ir dalyvauti procese, patys kurti savo rankomis.
Tokiu būdu
auga suvokimas, kad turime kuo didžiuotis. Simboliai tampa svarbūs kasdieniniame
gyvenime, bet juos galima pateikti žaismingai ir kūrybiškai, nebrukant ir
neverčiant.
Aplinkos įtaka vaikų tautiniam ir pilietiniam identitetui
Aplinka kurioje auga ir mokosi vaikai taip pat prisideda prie
tautinio ir pilietinio suvokimo formavimosi. Aplinka - tai ne tik supanti
bendruomenė ir grupės, bet ir fizinė aplinka, kurioje gyvename ir mokomės.
Vizualinis matymas smegenyse formuoja ir stiprina ryšius, be pastangų apdoroja ir padeda įsiminti informaciją, o tas ypač svarbu jaunajai kartai.
Net ir švietimo ir mokslo ministerijos parengtose ugdymo
metodinėse rekomendacijose išryškinama vizualinės medžiagos svarba ugdymo
procese.
Edukologai pabrėžia, kad dabartinių vaikų smegenų struktūra greičiau bei lengviau priima ir suvokia vaizdinę informaciją. Tyrinėdami aplinką, veikdami kartu ir mokydamiesi vienas iš kito ir aplinkos vaikai lengviau įsisavina informaciją. Tereikia sudaryti tam sąlygas.
Stilingais ir nebrangiais būdais galime puošti namus, grupes, mokyklų ar darželių koridorius ne tik edukacinėmis priemonėmis, bet ir tautiškais, nacionaliniais simboliais. Suteikti vaikams galimybę per vizualines priemones matyti, įsiminti, žaisti ir patirti.
Lipdukai – žemėlapiai padeda atpažinti ne tik Lietuvos
kontūrus, bet ir susipažinti su miestais. Vaikai gali patys piešti, žymėti,
rašyti. Ugdymas vyksta per žaidimą.
Vėliavos, Vytis, Gediminaičių stulpai ar kita atributika
puošta hieraldika supažindina vaikus su svarbia pilietiškumui simbolika.
Himno reikšmė vaikų tautiškumo ugdyme
Dar vienas
svarbus tautiškumo simbolis - himnas, atspindintis tautos ar valstybės
istoriją, kultūrą ir vertybes, sukeliantis jausmus, susijusius su patriotizmu
ir tautiškumu. Naudojamas kaip simbolis valstybės ar tautos vienybei pabrėžti.
Paprastai himną atliekame arba klausomės,
tačiau galime jį ir matyti vizualiai.
Mokyklų,
darželių ar kitų švietimo įstaigų klasių ar koridorių sienas papuošus Tautiška
giesme, kiekvienas žinos kokias vertybes atspindi organizacija. Visada bus
galimybė pasikartoti žodžius, kad nebūtų užmiršti, nes kai kažką nuolat matai,
tai ir prisimeni, net ir specialiai to nesimokydamas. Tokiu būdu net smalsieji
darželinukai žinos kas yra Tautiškos giesmės autorius.
Tai
elementas kuris lengvai atgaivins ir prakalbins tuščias sienas ir bus nemažas indėlis
tautiškumo ugdyme nereikalaujantis didelių investicijų.
Prisiminkime, kad svarbūs dalykai, prasideda nuo mažų smulkmenų.
Minėtos švietimo ir mokslo ministerijos ugdymo metodinės rekomendacijos taip pat
pabrėžia vaikų tautinio identiteto
formavimo svarbą globalizacijos sąlygomis bei skatinimą ugdymo įstaigas plačiau
propaguoti tautiškumą mokyklose ir darželiuose. Tam puikiai tinka paminėtos
vizualinės priemonės kaip žemėlapiai, Tautiška giesmė, Vytis, bei kiti
individualiai kuriami sienų ar grindų lipdukai.
Valstybinės simbolikos svarba vaikų ugdyme
Per valstybines šventes plazdena vėliavos, kurias kelti
turime ne tik vidinį norą, bet ir pilietišką pareigą. Tai formuoja pagarbą savo
šaliai ir jos simboliams.
Gražia tradicija tapo Sausio 13-osios neužmirštuolės,
kuriomis dauguma mielai puošiasi ir rodo pagarbą istorijai.
Įsegami ženkliukai su heraldika, puikiai papuoštų kitas reikšmingas lietuviams šventes, tokias kaip Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Tai tvarus ir ilgaamžis sprendimas rodantis didžiavimąsi savo šalimi ir jos istorija.
Svarbu suprasti, kad pilietiškumas ir tautiškumas yra nuolatinis procesas, kuris gali keistis per gyvenimą ir reikalauja nuolatinių pastangų jį palaikyti ir ugdyti įvairiais būdais:
·
Edukacija – šeimoje, per formalųjį ir neformalųjį mokymąsi.
·
Bendruomenine veikla –
projektai, renginiai, veiklos, kurios padeda suprasti kiekvieno iš mūsų
vaidmenį bendruomenėje ir valstybėje.
·
Politinė ir valstybinė veikla
- dalyvavimas rinkimuose, politinėse veiklose, organizacijose.
·
Šeimos ir socialinės
aplinkos įtaka- vertybių ir požiūrio perdavimas iš kartos į kartą, simbolikos
naudojimas.
Kiekvieno indėlis ugdant naujosios kartos tautiškumą ir
auginant pilietinę visuomenę Lietuvoje svarbus, tačiau didžiausią vaidmenį
atlieka šeima ir ugdymo įstaigos, kūrybiškai ir inovatyviai žiūrinčios į šį
procesą.
Daugiau tautinės atributikos idėjų rasite: Tautinė atributika (lipdukai.eu)
Palikti komentarą